Viską parašė Buržujus. O aš tingiu ką nors daugiau rašyt. 😉
Benamio namai IV
Tęsiam nuo benamio namų I, II, III.
Šiandien vėl ėjau tenaisna. Ir žinokit viskas nepasikeitė. Tai kaip ir viskas…
🙂
Na gerai… Radau dar porą aitemų, ties kuriais akis neužkliūdavo anais kartais, o gal jie ir nauji. Tai va anys:
Alternatyvščina
Pastaruoju metu po truputį grįžtu prie to ką klausydavau studentaudamas. Viena, tai malonu prisiminti, o antra – daugiau suprantu (na gerai, bent jau man taip atrodo).
Vienas geras dalykas, prie kurio grįžtu tai “Echidna Aukštyn”. Kai pirmą kartą išgirdau tai, prisipažinsiu, jog man tai atrodė kaip prastoki eksperimentai sintezatoriumi ir visokiais semplais. Daugiausiai vežė žodžiai. Juokingiausia daina buvo apie Nidą:
Va šitas ištraukas patys rėkdavom arba vienas kitam be galo juokingai pasakodavom: “Trypėm vabalus retus”, “Nida! Nida! … Ooooouuu!”, “Trečias draugas rėkė iš gerklės visos”, “Nu durnius”, “Anei gerų restoranų… Vooookiečiai”… Tiesa apie vokiečius yra vienas trumpas performansas, katras retkarčiais man sukelia isterišką juoką:
Aš manau, kad mes supratome visą sarkazmą dar tada, bet man pačiam tie regis atmestinai naudojami semplai, atrodė neprofesionaliai ir kiek atmestinai. Prisipažinsiu, jog dabar nebe atrodo taip. Ramūnas Jaras (viso ko vadas ant “Echidna Aukštyn”), sarkazmą dėjo ir į muziką.
Puikiausias sarkazmo/pašiepimo įrodymas štai šie du vokalo-instrumentiniai kūriniai apie Pūko radiją ir popso dainą:
Čia tik ištrauka, bet ir visą šią dainą galima atsisiųsti iš štai čia.
Šaipomasi, hiperbolizuojama buvo ne tik apie muziką, bet ir apie gyvenimo būdą, manyčiau konkrečiai R. Jaras apdainuoja konsumerizmą. Labai smagus tam pavyzdys “O, mieloji”:
Labai geras naujadaras (nors ką ten naujadaras… jau geras senadaras): televizas. O dar jei atkreiptumėte į paskutinius vokaloinstrumentinio gabalo garsus, tai juoktumėtės taip kaip ir aš… Ir dažnai iš savęs…
Pats R. Jaras, kiek suprantu iš google’o šiuo metu užsiima visokias Dzen Dzen:
Tiesa, jo tas sarkazmas labai gilus ir neaišku ar jis juokauja ar nuprotėjo, ar visada buvo nuprotėjęs. Kažkoks visiškas pankas… Tiesa, nebuvau nei viename iš jo gyvų performansų, niekada su juo nekalbėjau “gyvai”, tai man nelabai aišku ką jis daro per savo ezoterinius renginius (kuriuose jis visuose, kiek rodo youtūbai, kalba užsidengęs veidą tarsi koks Zoro).
Na, o pabaigai vienas kitas smagus kūrinėlis, su visokiom potekstėm, sarkazmais ir jhumoru:
Blogorama. Gerų blogų metų!
Aš kažkaip, žinote, jau pasiilgau Rokiškio pernykščių iniciatyvų, kai visi pasidaliname visokiom nuorodom ir dar papasakojam šį-bei-tą.
Tai štai:
Karbonadai su “Stačiu” marinatu
Pasilikau vienas su jaunėliu dviem parom. Trims rytams ir dviems naktims. Vyresnėlis pas bobutę. Vyresnėliui 2 metai ir mėnuo, o jaunėliui 7 mėnesiai su biškiu1.
Tai tuo pačiu ir savotiškas eksperimentas: išsiaiškinti ar aš galiu būti tiek pat geras, kiek žmona. Žinoma, savo pasiteisinimui, turiu pridurti, kad pieno mano papuose nėra, o jaunėlis iš buteliuko mišinuko negeria2. Iššūkis – ar galėsiu padaryti normalius pietus prižiūrėdamas jaunėlį.
Tad pradėsime. Pradėsime gi apie karbonadus su “stačiu” marinatu:
Imi “Stačio”3 alaus iš alaus užpiltuvės4 prieš Naujuosius.
Imi mėsą iš šaldytuvo 6
Pili “Stačią” ant mėsos (ten tikriausiai nugarinė), dedi gurum masalos, muskato riešuto malto (arba belenkokių kitokių prieskonių), druskos.
Palieki mėsą marinate kažkiek laiko. Man gavosi kelios valandos.
Jami mėsą tada ir muši (jaunėlis ant pilvo maskatuoja, nes kitaip rėkia, o be to tegu žiūri, mokosi):