Tai vakar suklijavau putplastį, o šiandien suklijavau gipskartonį. Aplink langus tepsim figenfulerio. O kai jau prisiruošiu ir sąmatą susiskaičiuosiu.
BATGA’i moku pasiskolinęs iš:
Turinys ginamas:
Skirtumas constructions (no brok)
Remontas tęsiasi nuo ten kur vakar užbaigiau. Užklijavau kietu putplasčiu ir spec. putomis visą sieną. Dabar oras veržiasi tik pro palangę, kuri neuždengta. Virtuvėje įjungus gartraukį iš vonios ir tualeto ventiliacijų oras ima veržtis – nekokio kvapo. Bet mes praversime virtuvės langą už tai. Panašu, kad kol kas su remontais viskas OK.
Posted in Bačka
Comments closed
PST brokas
Jau anąkart pasakojau, kad pro miegamojo langus mūsų bute pučia vėjas. Taigi, atėjo diena, kai prisiruošiau atverti pacientą.
Čia kaip viskas atrodė pradžioje:
Posted in Bačka
Tagged brokas, kiaura siena, Panevėžio statybos trestas, pst, pučia, remontas
Comments closed
Lotoliukas
Supermamos šia tema yra tiek daug prirašę turbūt, taip viską išnagrinėję, užsilotosiavę, išsiverkę, išsijuokę, išsidepresavę, kad mano šiems menkiems savianalizės straipsneliams prilygti supermamoms, tai kaip vyrams iki mėnesinių. O bet tačiau visgi imsiu ir rašysiu.
Ar jau supratote apie ką čia? Ogi apie super-tėtį!!! Nerašysiu čia apie kremukus, ekologiškas sauskelnes, maistelį, paraudusį užpakaliuką, receptus ir visą kitką apie ką jau žinote kur ieškoti. Rašysiu apie tai, kas man yra tėvystė ir kaip tai mane pakeitė.
Posted in Pilkųjų ląstelių impulsai
Tagged gėlės, myžalai, sauskelnės, stresas, Šūdai, sūnus, supertėtis, tėvystė, vaikai
Comments closed
Kaip aš važinėjausi. II dalis.
Tęsinys nuo čia.
Matyt mano nuolanki pokvailė šypsena padėjo, nes per sieną persigaut pavyko. Pavežė kažkoks geras žmogus su senoku Mersedesu iki lenkų pusės “duty free”. Kiek pastoviniavęs ten, šiek tiek su nerimu (nes jau buvo vakarop) sėdau į svetingo lenko fūrą (sunkvežimis lietuviškai), su kuria patekau iki Suvalkų. Matyt atsargūs fūrų vairuotojai per pavojingą vietą (sieną) vežtis, kad ir kaip patikimai ir naiviai atrodančio tranzuotojo, nenorėjo.
Kiek užbėgdamas už akių noriu pareikšti pagarbą ir moralinę paramą visiems normaliems fūrų vairuotojams, man regis aš “paragavau” jų gyvenimo ir supratau, kad tam darbui reikia arba pašaukimo arba itin geros kantrybės ir valios. Na, gal dar sveikatos…
