Buvo didelis miškas. Miške gyveno bebras. Jo vardas buvo Fredrik, o pavardė Siolstriommingsson.
Bebras buvo aukšto ūgio jau metuose, bet labai godus ir protingas. Fredrik’as vadovavo kitiems bebrams, kurių miškų savininku jis tapo jiems atidavęs metaskiedrų, kurių labai daug turėjo, nes jo miškas buvo itin didelis ir medžiai ten augo kaip patrakę, t.y. ne šiaip sau po truputį o tik pyst ir yra medis! Pyst kitas! Ir panašiai… Už tas metaskiedras galima buvo nusipirkti skiedrų arba dar ko nors, pavyzdžiu hūjarkę. Didesnę ar mažesnę… Pačią didžiausią hūjarkę žinoma turėjo misteris Siolstirommingsson’as.
Hūjarkės pagalba didžiojo miško didžiausias bebras anais laikais labai daug naudojosi. Hūjarkės paskirtis – virinti medžius. Taigi Fredrikas privirino medžių savo didžiajame miške ir taip visi kiti žvėrys galėjo naudotis patogiais greitais suvirintų medžių takais vaikščiojo tada visi jais ir mokėjo metaskiedras bebrui. Tai va iš ten jis ir turi tų metaskiedrų daug daug… Nu labai daug. Gal būt yra ir kitų bebrų su kitais miškais, kurie turi dar daugiau metaskiedrų, bet čia ne apie tai.
Ėmė tada mūsų herojus didysis bebras Fredrikas Siolstirommingsson’as supirkinėti aplinkinius miškus iš tų bebrų ir liepė jiems dirbti jam.
Tai va kitur irgi buvo kitų bebrų, kurie taip darė, bet jie tada ėmė visaip mąstyti apie kitokias strategijas ir virino takus atskirai kiškiams, atskirai vilkams ar piratams ir jų kainodara priklausė nuo to kas jų takais naudojasi. Visa tai žinoma matė Fredrikas ir nusprendė kad ir jam reikia strategijos, bet kokios nors kitokios, nes jis nesirūpino kokius takus kokiems žvėrims virina. Tai jis taip ir sugalvojo: "imsiu aš ir virinsiu didelius takus ir man bus visiškai nesvarbu kas per jį eis, tegu vaikšto ir kuo daugiau. Metaskiedras imsiu tik už vaikščiojimo kiekį".
Buvo toks bebras, kuris priklausė didžiojo bebro šeimai ir vardu jis buvo Oblius Bebrulis. Turėjo jis truputį miško, labai mažai, palyginus su dideliais bebrais. Žodžiu tas Oblius buvo labai iniciatyvus ir norėjo būti labai geras ir kūrė visokias strategijas – vykusias ir mažiau vykusias. Bet kita jo savybė, jis labai buvo pasikėlęs ir nenorėjo bendrauti su kitais bebrais iš didžiojo bebro šeimos.
Labiausiai Bebrulis pykosi su tokiu Rūnu Odžiava. Tas bebras buvo irgi labai iniciatyvus bei protingas ir taip pat kūrė visokių strategijų ir net naujų hūjarkių visokių prikūrė. Bet Rūnui sekėsi geriau, jis iš savo nedidsko miško (palyginus su Obliaus pvz. mišku) labai daug metaskiedrų prikapodavo.
Taigi išaušo diena, kai į Rūną ir Oblių aplankė pats Siolstriommingsson’as. To jis niekada nedarydavo ir į tų bebrų mišką jis atvažiavo pirmą kartą!! Ta proga Rūnas surinko savo visus pavaldinius bebrus ir sukvietė vienon miško vieton, kad paklausyti ką didysis Fredrikas kalba ir klausimus jam kad užduotų visokius. Taigi Odžiava stengėsi būti kaip galima skaidriu ir apskritai geru vadovu. Pakalbėjo tada didysis bebras visiems Odžiavos pavaldiniams ir pačiam Rūnui visokių dalykų apie strategijas papasakojo išklausė keletą idiotiškų Rūno pavaldinių klausimų, bet atsakė ir į tuos. Dabar nesigilinsim kokie ten buvo klausimai, bet tokie apskritai nei į tvorą nei į mietą… Kažkaip net bjauru atsiminti… Žinoma Fredrikas su Rūnu kalbėjo ir atskirai ir ką jau ten jam jis sakė ir ką kitas kitam ten sakė, tai niekas kol kas nežino, o jei ir žino tai tyli. Tikėtina, kad sakė kažką gero.
Taigi buvo Siolstriommingsson’as ir pas Oblių. O jau ką tam sakė tai jau dar labiau niekas nežino, nes gali būti kad velnių davė.
Esmė tur būt pati yra vizite ir kad po jo atsirado netgi keletas bendrų projektų tarp Rūno ir Obliaus. Dėl ko Oblius gali būti ir nelabai patenkintas. Nors kas ten jį žino.
Tiesa miško žvėreliai dar pastebėjo, kad Oblius kažkokių trumpalaikių strategijų imasi ir ėmė svarstyti ar jis ne toks protingas ar čia kažkas slypi po tuo? Gal ir slypi. Negali žinot. Gal didysis bebras nori tą mažesnį mest i barščių, o gal visą jo mišką su savo hūjarke planuoja "pereiti" ir nebeleisti pačiam Obliui ten vadovauti… Na bet tai tik spėlionės. Miško žvėreliams belieka tik stebėti aplinką ir laukti.
