Visiška klastotė. Taip nebuvo.
Tęsinys. Nuo čia.
– Žinai, nevažiuosiu. Negaliu. Pasikeitė planai… – Atsakė grupiokas, kai paklausiau ar jau kuprinę susidėjęs.
Tikriausiai jo šeima nepritarė tokiai avantiūrai. Nesmerkiu. Man taip pat būtų kur kas sunkiau išvažiuoti, jei motina nebūtų nupirkusi kuprinės, jei nebūtų įdėjusi pavalgyt, nebūtų davusi ~1000 litų…
– O tai kas ten blogo gali nutikti? Negi ims ir puls taip iš karto. Ten gi tas pats kaip čia, Lietuvoje – viešos vietos pakankamai saugios. O gal ir net saugesnės – jie gi seniau normalūs. – Svarstėme su motina.
Dabar mąstau, kad taip turbūt nėra. Dabar į tokią kelionę taip paprastai nebūčiau išvykęs. Juk tada neturėjau nei mobilaus telefono, neturėjau net ašarinių/pipirinių dujų balionėlio (kurį turiu kišenėje dabar eidamas tiesiog iš namų į darbą ;)). Kaip sako važiavau “na ura”.
Bijojau kad čia nebūtų taip pat kaip ir Lietuvos/Lenkijos pasienyje, t.y. kad sieną kirsti galima tik automobiliu. Nesinorėjo visą dieną iššvaistyti tupint pasienyje. Juolab, kad patyrę tranzuotojai man sakė, jog Vokietija yra “zašibys” – stoja.
Per sieną pervežė koks tai vokietis senukas su kažkokiu senoku automobiliu. Išlipau Vokietijoje pavažiavęs vos kelis kilometrus. Senukui reikėjo kažkur kitur sukti.
Ir iš tiesų, Vokietijoje stojo. Visą vokietiją, nuo rytinės jos sienos iki vakarinės įveikiau per vieną dieną. Turėjau su savimi gan stambų Europos žemėlapį. Kitoje jo pusėje su ryškiu juodu flomasteriu/markeriu rašiau miestų pavadinimus (šitą taip pat buvau girdėjęs – jei neparašai kur važiuoja, vokietis nestoja).
Gaila to žemėlapio pas save dabar neberandu. Žinau, kad kažkur yra. Kad nepamečiau. Bet kur… Nerandu. Iš tiesų tai dėl to gan stipriai nuliūdau ir vien dėl to labai ilgai nepratęsiau savo šios kelionės aprašymo… Deja tiksliai neatsimenu pro kuriuos miestus važiavau, bet pabandysiu bent jau apytikriai maršrutą sudėlioti.
Maršrutas toks: Berlyno žiedas, Magdeburgas, Braunschweig’as, Hanoveris tada per kažkur kažkaip į Kiolną berods. Svarbiausia (vėlgi patarimas gautas iš anksčiau) neįvažiuoti į miestą, nes ten ir pastrigsi, o iš jo išsikapstyti gan brangu, tad lipau didesnių miestų žieduose/aplinkeliuose arba prieš nusukant į miestą.
O kažkur apie Kiolną pavyko sutranzuoti lietuvį fūristą, kuris labai sėkmingai, žiaurus ačiū jam pervežė per visą Belgiją iki pat Prancūzijos Kalė miesto. Gal net pas jį kažkaip pavyko ir numigti, nes Kiolne buvau jau vėlokai vakare, o Belgiją kirtome naktį. 
Važiuoti fūroje naktį Belgijoje žiauriai smagu: sėdi aukštai, matosi toli, visos pagrindinės autostrados apšviestos, sudėtingesnės sankryžos su viadukais atrodė kaip geltonai šviečiančių gyvačių kamuoliai…
Kažkurioje fūrų stovėjimo aikštelėje netoli Lamanšo sąsiaurio, Kalė, kuprinė ant pečių… Kaip tranzuoti per sąsiauri? Man tada kažkaip buvo neįtikėtina, kad kas nors priims į automobilį tranzuotoją, keliantis keltu… Ai, nutariau pirkti bilietą. Patekau į uosto pastatą, kur supratau, jog Eurotunelis ne mano kišenei, na o kelto kaina 400 litų į abi puses. Reikia imti į abi puses, nes girdėjau, jog Britų pasieniečiai saugodamiesi nelegalių darbininkų gali nepraleisti, jeigu įtars, jog aš esu vienas iš nelegalų. Bilietas į abi puses turėtų įrodyti, jog neplanuoju užsibūti. Juolab studento bilietas… Kuprinė… Naivi šypsena… Gal prasmuksiu?
9 Comments
Tas tavo zemelapis kiek pamenu kabejo barake ant sienos. Gal ten palikai?
niaa… pasiėmiau. Aš jį paskui dar lyg ir mačiau Vilniuje, namie… O gal jis tokiam čemudane, kurio dar netikrinau???? 🙂 Vo, pasikapstai po atmintį ir išlenda prisiminimai ;))) Šiandien pat patikrysiu, o jei rasiu tai bus fotkė smagi 😉
Jei ką, dujų balionėlių turėjimo ir naudojimo reglamentavimas kardinaliai skiriasi skirtingose ES šalyse. Kai kuriose, kiek atsimenu, jis net yra prilyginamas šaunamąjam ginklui, t.y., vien už jo turėjimą gali būti pasodintas. Todėl kam kam, bet tranzuotojui nepatarčiau jo vežiotis.
Daug geriau pasiimti tiesiog kelioninę lazdą. Ir eiti lengviau, kai pavargsti, ir apsigint yra kuo. Arba dar ką nors, kas ne ginklas, bet tinkamas įvairiems panaudojimams.
Apsiėjau be jokių ginklų tuomkart. O kito karto gal jau ir nereiks 😉
Gerai turejo zemelapis is kitos puses atrodyti:)Jei rasi-pafotkyk is abieju pusiu.
Nerealiai gerai atrodo. Tu net nežinai kaip aš liūdžiu jo nerasdamas…
Blogai padarei, kad netranzavai per tunelį 😉 Ten tai labai įprasta ir noriai ima.
O šiaip, tokie rašiniai vis sukelia nostalgiją. Kažkaip vis labiau norisi vėl kažkur tranzuoti 🙂
O man l. smagu prisiminti. Bet sudalyvauti vėl… neeee… nelabai… Vis atsimenu nuo vaikščiojimo, prakaito, nehigienos nušutusias kirkšnis… mašinų pakelės ūžesį, pyderą graibiusį kelienį (sekančiose dalyse bus).
Vaikščiojimas, prakaitas, nušutimai. Arba šaltis, lietus, permirkimas. Arba pervargimas nuo nuolatinio tranzavimo. Mmmm, nostalgija amžinai :))
Iškrypėliai, aišku, nostalgijos nesukelia, bet tokių rimtų neteko sutikt (tpfu tpfu tpfu). Gal dėl to peilis ir balionėlis visada pašonėj 🙂
2 Trackbacks
[…] This post was mentioned on Twitter by Blog'ų metraštis, Skirtumas. Skirtumas said: Kaip aš važinėjausi. III dalis. http://j.mp/fFqfzU via @AddToAny […]
[…] skirtumas kalba apie jo “kelione”. […]