Dalykai, kuriuos žinojau, bet supratau dabar
Šiandien paskaitinėjęs šį straipsnį, tiksliau jo tekstinį vertimą iš sociologo Zygmunto Baumano pranešimo, pajutau tokį keistai malonų ir tuo pačiu įdomų jausmą, jog daug kas yra aiškiau. T.y. būna, kad supranti teiginį, pvz.: “žemė, gamta yra gyvas sudėtingas organizmas”, bet teiginys daugiau loginių ryšių ar jungčių mintyse nesukuria. Tada ateina laikas (pvz. perskaitai straipsnį kokį) ir tie ryšiai atsiranda, tiksliau juos įsisąmonini.
Taigi toks nušvitimas mane ir aplankė skaitant šias eilutes:
Vartojimas yra banalus dalykas, labai aiškus, mes tą darome kasdien, dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Ir ne tik mes, žmonės, bet visi gyvi organizmai turi vartoti. Tame nėra nieko naujo, nieko ypatingai įdomaus – kad išgyventume, turime palaikyti medžiagų apykaitą su gamta.
Mąstant nuo čia bandymai atsiskirti nuo gamtos, užsidaryti nuo jos butuose, namuose, mašinose, asfaltuose ir betonuose pasidaro keisti.
Visi esame per daug užsiėmę tenkinti savo troškimus, kad sugebėtumėm blaiviai vertinti aplinką. Kad bent jau pabandytumėm suprasti iš kur mes ir kodėl mes turime kvėpuoti, kodėl mums reikia specialių amino rūgščių, angliavandenių, vitaminų ir visokių baltymų, kad galėtumėm pilnavertiškai vystytis, kam to reikia ir kodėl mūsų mąstymas toks ir taip toliau…
Vienas mano draugų domisi “ezoterija”. Tiksliau visokiomis “ezoterinėmis” teorijomis apie Atlantidą, apie kitus (kitokius) žmones gyvenančius kitame išmatavime, apie tai jog žemė yra gyva būtybė priėmusi žmogų ir žmogus ją labai skaudina, bet jos tokia dalia ir t.t. ir panašiai.
Vis dar manau, jog tai paprasčiausi pliurpalai arba tiksliau teorijų metateorijos. Bet nebe atrodo tai taip absurdiškai kaip anksčiau.
Man turbūt pasisekė, nes aš matau tą konsumerizmą. Labai rekomenduoju nueiti dar šūdų kultą paskaitinėti, kuriame turėtų abejojantiems paaiškėti kas tai yra.
Pilnai pritariu sociologui – pasistenkime mažinti vartojimą, tiksliau troškimų pildymą dėl troškimų, nes tai žaidimas su katastrofiška pabaiga.
2 Comments
Labai idomiai parasei 🙂 as taip pat turejau toki potyri- “nusvitima”, kuris ivyko pries puse metu. Perskaiciau knyga (tu galbut ja esi girdejas is savo draugo) “inuaki reptilija manyje”, kuri is tiesu pakeite visa mano mastyma. Pirma netikejau, tiksliau nenorejau ja tiketi, norejosi, jog visas susikurtas ispudis apie visuomene, gyvenima ir ypac apie tai, ko moko mus mokyklose bei universitetuose yra teisingas. Deja, pradejus dometis placiau, vis radau nauju straipsniu, susipazinau su naujais zmonemis ir man lyg atsivere akys. Taip, pavadinciau tai “nusvitimu”, jei kas klaustu, kaip jauciausi. Visuomene, tiksliau valdzia tik ir nori, jog mes butumem “uzsimerke”, tenkintumem savo poreikius, ilgai dirbtumem, o grize is darbo “atsipalaidavimui” isijungtumem televizoriu, kur per zinias ir ivairias laidas nieko kito apart negatyvo neisvystumem. Mes, is tiesu, esame labai uzsieme savais reikalais, jog net nenutuokiame, ka valdzia, bei ivairios organizacijos veikia mums nematant. O jei mes to nematome- jie gali ir toliau netrukdomi veikti savo nesvarius darbus. Tikrai pagalvokite apie save pati, apie savo mylimus zmones, ar is tiesu norite, jog jie gyventu budami akli ir kupini agresijos, kuria mumyse stengiasi sukurstyti? Atsimerkite, tiek daug zenklu musu aplinkoje, kurie tiesiog liepia mums atsimerkti ir tiesiog pamatyti, jog iki katastrofos liko tiek nedaug. Gi toliau taip gyvendami sunaudosime visus isteklius, o po to beliks tik valgyti vieniems kitus. Ar tokios ateities norite? Manau, jog visiems zmonems reiktu pamirsti bent kuriam laikui save bei savo igeidzius ir pajausti, jog musu dabartiniai namai- zeme- kencia. Ji mums suteikia savo kuna, ant kurio vaikstome, savo augalus mums prasimaitinti, net krauja, kuri isnaudojame kurui. Zmones, susivienikime ir neleiskime agresijai toliau plisti, praregekime ir siuskime zemei meile, o ne siuksles 🙁 labai dekoju tiems, kurie perskaitete mano parasyta laiska. Jei kas sutinkate su manimi ir jei norite perskaityti knyga ir praplesti savo matomumo lauka, uzeikite i http://www.inuaki.hostoi.com. dekui dar karta 🙂 !
Ponia, Okmi, džiaugiuosi, kad pasidalinote ir savo įspūdžiais! Tiesa, forma komentaro kiek primena komentarus, šiame straipsnyje. Na bet tik primena. Tikiuosi, kad tai buvo nuoširdi mintis, o nenoras ką nors iškišti.
Na taip, visos tos ezoterikos, atlantidiečiai ir kt. stebuklai yra maginio mąstymo padariniai. Tačiau, dėl ženklų visi tie ezoterikai ir magai iš dalies gali būti teisūs (nors jų ėjimas iki išvadų yra totaliai maginis ir apipintas visokiu briedu) – resursus reikia protingai išnaudoti, arba vartoti ir nekurti per daug šūdų, kuriuose paskui galime ir paskęsti.
Beje, kiek aš suprantu, didžiausias tų ezoterikų koziris yra tai, jog mes negalime paneigti fakto, kad kitame išmatavime gyvena kitos protingos būtybės arba negalime paneigti kitų jų “faktų” jiems norima forma. Bet tai tik įrodo, kad jų pačių protai yra kitame išmatavime ir deja negalime surasti bendrų “sinchronizuojančių” atspirties taškų, nuo kurių galėtumėm konstruktyviai su jais diskutuoti ar polemizuoti.
O sakydamas, kad jų metateorijos yra nebe tokios absurdiškos, tai noriu pabrėžti tik tai, kad jų teikiamas požiūris į pasaulį turi paprastą paaiškinimą, nors pas juos tas paaiškinimas yra apipintas visokiais stebuklais. Tiesa, tas paprastas pasaulio supratimo paaiškinimas šiuolaikinėje civilizacijoje, o tiksliau miestuose, kuriuose propaguojamas “atotrūkis nuo gamtos” (specialiai kabutėse parašiau) yra tiesiog paslėptas. Arba ne taip aiškiai matomas per konsumerizmo sukurtą patogumą (mėsa įpakuota plastikuose, picos augančios ant medžių ir pan.).
Žodžiu aš tiesiog supratau, jog dažnai nematome akivaizdžių dalykų kaip daiktų prigimtis.
P.S. pastebėjau vieną dar tendenciją, per tokius tv kanalus kaip “Discovery” rodomos laidos apie tai kaip gaminami įvairūs daiktai, kad ir pačios paprasčiausios sąvaržėlės. Rekomenduoju visiems tas laidas pažiūrėti – šiek tiek lavina ir gal būt mažina poreikį maginiam mąstymui.