Būdavo, kad nuėjęs į kokios superparduotuvės alaus skyrelį geras dešimt ar daugiau minučių medituodavau – bandydavau suprasti kokio alučio norėčiau šiam vakarui. Taip daryt ėmiau nuo tada, kada jau nebe studentas, t.y. nuo tada, kada “gintarinis” nebe mėgstamiausias ir nuo tada, kada didžioji algos dalis atitekdavo Vilniaus kabokams įvairiausio prastumo. Dabar tose pačiose vietose nebemedituoju, […]