Kaip aš važinėjausi. I dalis.

Draugas su savo 5 klasės BMW atvežė mane iki Kalvarijų. Pasiėmiau savo didžiulę kuprinę.

– Nu davaj…

– Nu davaj… – atsakė kreivai šyptelėjęs, – Turiste!

Na ką gi… Štai aš ir čia – pasienio ruože.

Ilga sunkvežimių eilė. Einu iki pasieniečių ir prašausi į Lenkiją. Sako, kad pėsčiom čia nepraleidžiam – tik automobilius. Ten kur pėsčiom praleidžia tai yra kita vieta visai kitur. Gal tik Lazdijuose. Pirma kliūtis vos tik pradėjus kelionei. Ilgai nemąstęs ėjau prie kiekvienos fūros ir nutaisęs naivią šypseną prašiausi pravežamas pro pasienį bent jau pro sieną.

Barake (studentų bendrabutis) buvo kaimynų, kurie buvo moksliukai, pradedantys alkoholikai, žiurkės. Bet buvo ir charizmatiškų asmenybių. Paprastai pas tokius dažnai vykdavo visokie vakarėliai, ten niekada netrūkdavo kitų kaimynų. Žodžiu klegesys nuolatinis. Interjeras pas juos taip pat būdavo neeilinis – pilna visokių trofėjų, beveik visada ant sienos sena nubrūžinta gitara…

Tai buvo berods 1998 metų vasaros pabaiga  – už savaitės ar mažiau prasideda mokslo metai. Visi sugrįžę iš namų. Švenčia. Tempia bulvių maišus, kompiuterius. Žiaurus smagumas:

– Ei paleisk “Doom’ą”!! – Girdisi viename koridoriaus gale.

– Jau paleidau! Ką nematai? Ko čia lamerini?! – Iš kito galo.

Taip… KTU informatikos barakas Nr.2. Koridorinis, t.y. ilgas koridorius, o iš abiejų pusių yra po kelių kvadratų kambarį, kuriame paprastai gyvena nuo 2 iki 4 studžių, viena didelė apšnerkšta virtuvė, vienas didelis šikanas, kurio klozetuose ir šalia teko pamatyti neįtikimiausių dalykų,  su fanierom tarp klozetų, viena didelė prausykla su dviem veikiančiomis kriauklėmis, dušai bendri rūsyje, kuriame taip pat yra kambarių, kuriuose gyveno studentai…

Kompas tada kokio 120 Mhz CPU dar gal net neceleronas yra geras daiktas ir kaina jo BMS’e gal ~3000 lt. Žiauriai brangu. Broliui, kuris tame pačiame barake gyvena tėvai surinko panašią sumą todėl ir atsimenu vis dar. Kompu aišku nepasidalinome. Norėjosi man savo. Kaip tik tada vakarojau (o gal dienojau… ar rytojau… nebepamenu) pas vieną iš charizmatiškųjų kaimynų. Grojo gitara, dainavom visi visokias dainas, jo “brand new” kompe žiūrinėjome nuotraukas iš tai kaip jis dirbo Anglijoje, kaip tranzavo. Pasakojo visokias istorijas (nelabai panašias į šią, kurią pradėjau čia). Tada buvo tas laikas, kai buvo ypatingai suaktyvėjęs darbo jėgos migravimas iš LT ir kt. Rytų Europos šalių į Angliją – rinkti derliaus ar pan. Pasakojimai apie uždirbtus pinigus žadino vaizduotę. Kiek gerų daiktų būtų galima įsigyti už tokius pinigus!!! Viskas. Važiuoju ir aš. Tai yra tranzuoju…  Nuspręsta!

Bus daugiau.