Ar noras gerti arba gurkšnoti kalbant su įdomiais žmonėmis prie stalo yra pagrindžiamas kokiais nors ne su troškuliu susijusiais dalykais? Ritualas? Draugiškumo išraiška? Rudimentiniai instinktai išlikę nuo girdyklų? Grafomanas prirašė apie tai taip išsamiai, kad sunku ką be pridurti. Bet reikia.
Vaikštote dar į girdyklas jūs?
4 Comments
Kažkada vieno žmogaus paklausiau, sakau:
– o galim va taip – bet negerdami?
Tas pamąstė; neilgai (galva pas jį sukasi tvarkingai), sako:
– durniau…
Paskui daug metų mąstau apie jo atsakymą. Ieškau paslėptos prasmės – nėra nė kiek. Viskas – iš patirties.
Tipo – jei tai veikia – neremontuok!
Taigi – jei subėgi su draugu stuktelėti kokią talpą – tai juk visada būna gerai?
Tai kam dviratį išradinėti? 😉
Atsakymas – į girdyklas nebevaikštau, naminis aš tapau 😀
Malonus girtėjimas – malonus pojūtis. Kaip ir maistas ar kitaip iššaukiamos malonios emocijos. Dalinantis jomis malonumas didėja. Manding yr tep.
Ir namie fainiau išties. Normaliai kontroliuojama aplinka, o daryti “bezpredelus” nebeįdomu.
Degradai…
Nesitrink į kompaniją 😀
Moralistų būreliai – ten, pagrindinėje aikštėje, su transparantais 🙂