Laba diena. Jau seniai čia nebebuvau. Nežinau nei kur spaust nei ką rašyt… Taigi baisu.
Tai štai, vaikštant iš namų į darbą miškelyje užtikau štai tokius visokių atmatų pėdsakus:
Kažkokie nuopisos svaiginosi tikriausiai viskiais šūdais ir paskui išsiskirstė visur primėtę šiukšlių. Nežinau kodėl, bet pavadinau tai pistūsiu. Gal dėl to, kad tai skamba pakankamai bjauriai. Beje netoli nuo tos vietos aptikau štai tokią palapinę:
Tos aukščiau fotkės darytos rugsėjį su mob. telefonu. Taip gavosi, kad į darbą tuo pačiu keliu kas dieną nebevaikštau, t.y. tik retkarčiais, t.y. tada, kai suserga sūnus ir kai jo nereikia vežti į darželį. Ten kur einu iš kitos vietos į darbą yra fotkės senesniame mano poste.
Susirgo mano sūnus ir aš vėl ėjau tuo keliu kur eidavau anksčiau ir žinoma tai yra proga patikrinti iš arčiau kaip sekasi benamio namui:
Susirgo trečią kartą ir tada namas buvo pafotkintas vėl:
Kaip matote, paskutinėse fotkėse benamio namas sugriuvęs. O kadangi sūnus vis dar serga, tai ėjau vėl tuo pačiu taku ir vėl pafotkinau, nes benamis namą pasistatė kitoje vietoje (su prieangiu šįkart):
Paskutinė fotkė tėra aprasojusio objektyvo menas…
2 Comments
“Benamio namai”- poetiškas koks tai Jūs šiandien…
Kažkaip galvojau galvojau… galvojau galvojau ir nepanorau rašyti “bomžas”…