Kaip aš važinėjausi. V dalis

Tęsinys nuo čia.

Besiruošdamas šitai daliai pažiūrinėjau google Earth, bandžiau prisiminti kur tas parkelis, kuriame vaikštinėjau po tos nuotaikingos nakties. Ir man regis aš jau beveik radau tą vietą, t.y. tą viešbutuką, kurio darbuotojas maloniai priėmė pernakvoti pas save 🙂 Tai mano manymu tai yra štai čia.

Parkelyje iškarto atkreipiau dėmesį į Londono bomžą. Tokių Lietuvoje nebuvau matęs¹: barzdotas, gan stambus, sveikas (ne taip kaip bomžai pas mus su metanolių pažeistais veidais)² su supermarketų vežimėliu, kuriame visas jo gyvenimo šlamštas (daiktų krūva gal dvigubai didesnė už patį vežimėlį). O pats parkelis tai šitas: View Larger Map

Nekantravau ištrūkti kaip galima greičiau iš to miesto. Sužinojau kažkaip, kad man reikia eiti į metro, tada sėsti į kažkokį “Victoria”, kuris mane veš link Kento grafystės (tiesa, nevežė jis į jokią Kento grafystę, bet man tai šitaip tada šilo). Susiradau aš tą metro, pirkau baisiai brangų bilietą, tada važiavau iki kažkokios traukinių stoties, kur sėdau į tą “Victoria” ir tas ne už ilgo išvežė mane lauk iš Londono (kažkur šiauriau). Kainavo man tie pasivažinėjimai gal kokius 30 svarų!!!!³.

Tiesą sakant, ne visai supratau kur aš tada atsidūriau, bet džiaugiausi ištrūkęs iš to dyyyyyydelio miesto. Nuotaika pasitaisė: gamta, kelias, geras oras…

Čia manau vieta yra papasakoti apie tai kas yra keliautojo “moralė” ir kokią reikšmę ji turi. Gal kas esat matę “ultimate survival” per Discovery chanell’į? Labai įžymi laida, ten daug kas iš jos tyčiojasi, bet manding, ten labai daug tiesos papasakoja p. Bear Grylls’as. O beveik kiekviename savo survaivalyje jis pamini moralę (pvz. kai uždega laužą per lietų ar suvalgo dvėselienos gabalą). Žinokit ne be reikalo mini tą reikalą. Galima sakyti, nuo tos “moralės” viskas ir prasideda. Neduokdie apims panika ir ta panika užvaldys visą tave… Sprendimai gali būti absoliučiai neadekvatūs, kvaili, skuboti ar net mirtinai pavojingi. Nuotaiką būtina turėti visada pakilią, jei tik jauti kad sminga žemyn, kad jau vakaras, kad niekas nestoja, kad palapinės nėra kur pastatyt – vyk tas mintis tolyn, juokis, grožėkis aplinka, suvalgyk lašinių su duona, paklausyk paukščių ar žiogų – ką nori tą naudok, bet nepanikuok!

Pavyko susistabdyti vieną kitą automobilį ir pakliūti į kažkokį nedidelį miestelį, arba kažkokį didesnio miesto priemiestį (beje, tada, kaip paaiškėjo vėliau važiavau link King’s Lynn’o). Tiesą sakant tada nė neįsivaizdavau kaip pasiekti mano įsivaizduojamą tikslą. O tikslas buvo susirasti nelegalų (nes štempelį į pasą gavau, kad dirbti nevalia) darbą pas kokį nors ūkininką. Taigi, nusižiūrėjau kažkokį namelį su gazonu ir sodu (kažkiek primenančiu Lietuvoje esančius sodų namelius), pasibeldžiau. Atidarė senyvo amžiaus žmogus.

– Hello… I’m looking for a job… I can do almost anything in a farm. Do need that?

– No… It’s not a farm here…

– Do you know any farms near here, who would need a worker?

– No…

– Can I then put my tent in your garden and spend a night please? – neatstojau.

Tiesą sakant atsakymo nepamenu, bet leidimą išskleisti savo palapinę jų gazone gavau. Nežinau, gal tai mano išvaizda ir naivi šypsena kelia žmonėms pasitikėjimą, bet panašu, kad kažkas kelia. Šeimininkai namo buvo labai svetingi (šeimininkai tai tas senyvo amžiaus žmogus ir jo senyvo amžiaus žmona): pavaišino vakariene, pasiūlė nusiprasuti. Prie vakarienės užmezgėme pokalbį. Kaip paaiškėjo, tai buvo imigrantų šeima. Tik emigravo į UK jie jau seniai, neilgai trukus po II pasaulinio karo iš Bulgarijos. Kažką dar pamenu apie tai, kaip buvo jiems nelengva, bet kaip vis dėlto pasisekė įsitvirtinti UK, aš jiems tikriausiai kažką apie Lietuvą sugebėjau papasakoti… Man pačiam būtų įdomu dabar tiksliai atsiminti ką aš ten papasakojau, bet deja, tokių smulkmenų jau nebepamenu…

Kitos dienos ryte vėl stojau ant kelio ir su keletu sutranzuotų mašinų patekau į King’s Lynn, kuriame teko susipažinti su ten gyvenančiais lietuviais dirbančiais tai legaliai tai nelegaliai įvairiose fermose.

Bus daugiau.

_____________________________

1– aš jį net nufotografavau, bet nuotrauka, kaip ir žemėlapis mano kažkur prapuolė, bet jei atsiras, tai būtinai čia įdėsiu

2– spėju kad net ima iš valstybės kokių nors soc. pašalpų.