Gviazda traštirava, autoriava ir kitokiava Andrius Užkalnis neseniai buvo parodoje tokioje Anglijoje.
O aš staiga tada atsiminiau, kad į mano pašto dėžutę kažkas kažkada buvo įmetęs skrajutę su AAAFFFIIIIGENNNOMIS kalonkėmis ir jų AAAAAFIIIIGEENNNOMIS kainomis.
Pagalvojau, kad pareklamuosiu jas čia. Nes gi kaip… taigi geras daiktas! Pirkite taip sakant:
8 Comments
Tas prabangiausias rinkinukas galutinai pralinksmino – 135K už 2 2 m laidus 😀
Reik ir man paleisti audiofilams liniją – tiesinčiau pakabas, pasidomėčiau susijusia fizika, kad skambėčiau įtikinamai ir bent vieną tokį laidą pardavus jau galima gyvent.
jojo 😉 kaip anksčiau būdavo kooperatyvai, kur jamdavo tapkes be bumbulų, paskui darydavo bumbulus, prisiūdavo juos prie tų papkių ir paskui parduodavo triguba kaina 😉
Tai va… Karovos kooperatyvas – surenkam vielines pakabas, aprišam šiaudais (dėl storumo), apsukam mėlyna izolke, užvulkanizuojam švelniai – ir parduodam. su kokia 30 proc. nuolaida – vietoje 135K – kokį 90K ir ką… ir gerai… 🙂
Nu mat jį galai, galima bus reklamuotis, kad pavasario proga nusimaunam kelnes ir pardavinėjam praktiškai už savikainą – niekingus 90K 🙂
Perkantiems kilometrą ir daugiau – speciali nuolaida!
Be laidų man dar labai patiko tos kojelės po 5.000 Lt 🙂
Bėda tik viena, kas jeigu aš esu įsitikinęs, jos CD formatas netobulas (įrodymų daug neturiu, bet esu taip stipriai įsitikinęs, kad reikalui esant pagrįsčiau stipriai).
Juk jei jis netobulas tai tada visi tie milijonai už komplektą yra visiškas visiškas bullshit.
Nu bet užtai skamba tai įspūdingai. O ir dizainas kolonėlių man tai gražus labai…
Kokybiškai studijoje įrašyto skaitmeninio CD kokybė tikrai yra geresnė nei vinilo, magnetinių kasečių ar kitų plačiai paplitusių analoginių formatų. Tiesą sakant net ir vinilo fanai to jau nebeneigia, vienintelis jų argumentas, kad analoginė muzika skamba “švelniau” ar “šilčiau”, bet esmė yra triukšmuose ir iškraipymuose, kurie daliai galbūt ir patinka, bet dauguma tiesiog tai įsikalba (olschool ir vintage juk taip madoj dabar) . Jei labai jau patinka, tokį efektą galima labai nesunkiai sugeneruoti ant bet kurio skaitmeninio įrašo, būtų labai simboliška analogija dabar taip pat populiariam dekupažui.
Tiesą kai bandžiau surasti kokį linką apie tą eksperimentą su pakabomis radau, kad apskritai dauguma audiofilų įsitikinimų yra mitai, sukurti pagrinde marketingistų ir pirkėjų, kurie nenori pripažinti, kad padarė kvailystę: http://www.ethanwiner.com/myths.html (bet Google galima rasti daug daug info apie tai)
Sutinku, bet, man labiausiai patinka muzika įrašyta iki ~1970 m., ir, kažkodėl, aš esu įsitikinęs, kad per vinilą ji skamba tikriau. Nesakau, kad geriau, švariau ar pan., bet būtent tikriau.
Nes žiūrint išplėstai, tuo metu skaitmenos ir CD formato dar nebuvo, taigi viskas buvo daroma su analogu, todėl ir klausyti reikia per analogą 🙂
Čia, kaip pasakytų vienas internetų botas “R”, yra kognityvinė malonių prisiminimų informacija iš vaikystės. Turbūt ir man sukiltų įvairiausių jausmų, jei dabar paklausyčiau bitlų “taste of honey” iš rusiškos plokštelės… Vaikystėje kažkada sirgdamas gripu ir nuobodžiaudamas namie sukau ir sukau tą plokštelę ant patefono. Įsirašė stipriai kažkas.
Pauliau, pabandyk prie progos kokį Opus3 paklausyt (jei to dar nedarei). Ten fonas yra neblogas, o kartais ir labai įdomumų visokių išlenda.